- kerštas
- 1 ker̃štas sm. (2) K, NdŽ, kérštas (1) sąmoningas padarymas kam pikto, norint atsilyginti už padarytą skriaudą, įžeidimą ir pan.: Vieną dieną kerštai zvaidai pakilo jų bute Žem. Užmuštojo giminė būdavo įpareigota įvykdyti kraujo kerštą rš. Užgriuvo liaudies kerštas rš. Ėmė rėkti keršto šiaukiamu balsu J.Jabl. Aklame savo keršte Vanagas iškėlė botkotį prieš Karalių I.Simon. Kaimynas kaimynui dirba ant ker̃što J. Anyta ker̃štą tur ant tavęs J. Kerštas prieš kerštą, pakara prieš pakarą Tr. Niekas tep žmogaus nesuėda, kap ker̃štas Plv. Jo kerštas kaip ugnis dega BPII213. Kerštą daryti N. Kerštù užsidegti N. Keršto turėti ant ko N. Kerštu degė tartum vilkės akys sp. Ant ker̃što mudu suvedžiojo – kad pyktumės Škn. Kerštù čia nieko nepadarysi, tiktai geruoju Trgn. Tu toks ir toks, tu kérštus darai! Gs. Kelia kerštus ir nesutikimus brš. Atlyžusys iš apmaudo ir kerštus užmiršusys, ėmė po seno prekioti S.Dauk. Vaidevutas, nubengęs kerštus namūse, ėmė kariauti su mozūrais S.Dauk. Sergėkimės visokių kerštų DP531. Kariavo su kerštais ir grumzdimais baisumis DP508. Didis bus kerštas DP14. ^ Kerštas saldus, bet pabaiga apkarsta LTR(Dkk).
Dictionary of the Lithuanian Language.